Ūminis prostatitas yra uždegiminė liga, dažniausiai infekcinio pobūdžio, kurią lydi patinimas ir opų susidarymas to paties pavadinimo organo audiniuose. Anksčiau buvo manoma, kad tai daugiausia paveikia vyresnio amžiaus vyrus, tačiau tyrimai rodo, kad patologija tapo pastebimai „jaunesnė“. Ir šiuo metu prostatitas pasireiškia vidutinio amžiaus pacientams.
Gydymo metu, pasikonsultavus su specialistu, leidžiama vartoti ne tik vaistus, bet ir liaudies gynimo priemones.
Patologijos priežastys
Ūminis prostatitas diagnozuojamas 30-50% vyrų, dažniausiai darbingiausio amžiaus, tai yra nuo 30 iki 50 metų. Šis uždegimas sukelia:
- erekcijos disfunkcija;
- nevaisingumas;
- depresija.
Ligos sukėlėjas daugiausia yra nespecifiniai infekcijos sukėlėjai. Tai patogeniniai mikroorganizmai, tokie kaip E. coli, stafilokokai, streptokokai ir kt. Tačiau kartais ūminį prostatitą sukelia kiti patogenai, kurie yra susiję su lytiškai plintančiomis ligomis – chlamidijomis, ureaplazmoze, gonorėja, mikoplazmoze. Dažnai priežastis yra oportunistinė mikroflora – Candida grybai.
Pagrindinės prostatito vystymosi priežastys yra infekcija, dažniausiai per kanalus. Tai vyksta per prostatos liaukos šalinimo kanalus. Kadangi jie atsidaro užpakalinės šlaplės sienelėje, prostatito išsivystymui įtakos turi tokios ligos kaip uretritas.
Ūminis cistitas (bakterijų sukeltas šlapimo pūslės uždegimas) vyrams yra retas. Bet jei taip, tai tokiais atvejais kenčia prostata, į kurią patenka patogeninė mikroflora. Bakterijų patekimas į organą vyksta daug greičiau, jei yra gretutinių patologijų - akmenų šlaplėje, dėl kurių padidėja intrauretrinis slėgis.
Kartais dėl infekcijos prasiskverbimo per kraują gali išsivystyti uždegiminis procesas, nes prostata tiekiama per išsivysčiusį arterinį ir veninį tinklą. Taip atsitinka, kai organizme yra lėtinio uždegimo židinių, tačiau jie neturi nieko bendra su prostata. Infekcijos perduodamos hematogeniniu būdu per sinusitą, tonzilitą, bronchitą, net kariesą.
Cholecistitas (tulžies pūslės liga) taip pat sukelia ūminio prostatito vystymąsi. Kartais galimas limfogeninis infekcijos pernešimas iš žarnyno (su proktitu ir kolitu).
Neinfekciniai prostatito vystymosi veiksniai yra dubens kraujagyslių perkrovos buvimas, nereguliarus seksualinis gyvenimas ir jo sutrikimai. Visų pirma, prostatitas yra įmanomas vyrams, kurie praktikuoja pertrauktus lytinius santykius.
Ligą provokuojantys veiksniai yra šie:
- sėdimas gyvenimo būdas;
- virškinimo sutrikimai (daugiausia dažnas vidurių užkietėjimas);
- hipotermija ir sumažėjęs imunitetas;
- venų varikozė;
- per didelis alkoholio vartojimas.
Pagrindinės formos
Yra trys ligos formos:
- Katarinis. Dažniausiai uždegami prostatos liaukos latakai, tačiau makrolygyje pokyčių nėra. Pačiuose kanaluose stebimi epitelio degeneracijos procesai, stromoje yra lengvas patinimas, kraujagyslės pilnos kraujo.
- Folikulinis. Galimas tiek atvirkštinis proceso vystymasis, tiek jo padidėjimas, kai prostatitas virsta folikuline forma, o uždegiminis procesas jau paveikia prostatos liaukos audinį. Organas didėja ir tampa suglebęs. Aplink latakus atsiranda židininiai infiltratai.
- Parenchiminė. Sunkiausia ligos stadija. Su juo uždegiminis procesas paveikia visą liauką, susidaro abscesas. Jei ligos eiga nepalanki, ji gali atsiverti, pūliai pateks į žarnyną, šlapimo pūslę, šlaplę.
Simptomai
Dažni požymiai yra šlapinimosi sutrikimai, skausmas ir intoksikacijos apraiškos – silpnumas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas ir kiti nemalonūs reiškiniai, sukeliantys diskomfortą.
Likę ūminio prostatito simptomai atitinka proceso vystymosi stadijas:
| Scena | Simptomai |
|---|---|
| Katarinis | Pirmieji požymiai – sunkumo jausmas ir skausmas tarpvietėje. Atsiranda dizuriniai sutrikimai, tai yra šlapinimosi sutrikimai, padažnėjimas, skausmo ar perštėjimo atsiradimas proceso metu. Kūno temperatūra dažniausiai išlieka normali, kartais šiek tiek pakyla. Diagnozė šiame etape apima prostatos sekreto tyrimą. Tai gali rodyti leukocitų skaičiaus padidėjimą, gleivinių pūlingų siūlų buvimą. Šlapimo tyrimas rodo leukocitų padidėjimą. Šiame etape prostatos masažas neskiriamas dėl skausmingų pojūčių. Tačiau gydymas vaistais leidžia atsikratyti patologijos per 7-10 dienų |
| Folikulinis | Simptomai bus ryškesni. Šį etapą lydi nuobodus skausmingas skausmas, kuris lokalizuotas tarpvietėje, bet gali plisti į išangę, tiesiąją žarną ar juosmens sritį. Šlapinimasis tampa toks skausmingas, kad galimas šlapimo susilaikymas. Tuštinimosi veiksmas yra sunkus, taip pat dėl stipraus skausmo. Kūno temperatūra pakyla iki 38 laipsnių, pablogėja bendra sveikata. Pacientas patiria:
|
| Parenchiminė | Sergant ūminiu parenchiminiu prostatitu, temperatūra pakyla iki 39 laipsnių. Atsiranda karščiavimas arba šaltkrėtis. Šlapinimasis gali būti dažnas, bet dažniausiai sunkus, net visiškai sustoja, nes bandymus ištuštinti šlapimo pūslę lydi stiprus skausmas. Atsiranda pilvo pūtimas, sutrinka virškinimas, užkietėja viduriai. Skausmas jaučiamas tiesiojoje žarnoje. Jie pereina nuo skausmų iki pulsuojančių. Žmogus stengiasi rasti tokią padėtį, kurioje nejaustų skausmo (dažniausiai guli ištraukęs kojas). Esant ūminei prostatito formai, stebimas prostatos padidėjimas ir patinimas. Iš šlaplės gali būti baltos arba gelsvai žalios išskyros |
Ūminio prostatito pasekmės gali būti sepsis (bendras kraujo užkrėtimas), cistitas ar pielonefritas. Jei liga išsivysto su tokiomis komplikacijomis, pacientą reikia hospitalizuoti. Tačiau lengvais atvejais patologiją galima gydyti namuose.
Gydymas
Ūminio prostatito gydymas turi būti išsamus. Gydymas apima ligos priežasties, tai yra patogeninių mikroorganizmų, pašalinimą. Tokiais atvejais naudojami antibiotikai arba jų derinys, nes vienas vaistas retai duoda norimą efektą.
Laiku gydant, simptomai greitai išnyksta, pažodžiui per kelias dienas. Tačiau gydytojas skiria mažiausiai 4 savaičių kursą, kad visiškai išvalytų kenksmingų bakterijų organizmą, išvengtų atkryčių ir proceso įsisenėjimo.
Antibiotikai skiriami tik remiantis tyrimų, kurių metu nustatytas ligos sukėlėjas ir atsparumas tam tikriems vaistams, rezultatais. Taip pat atsižvelgiama į kitus veiksnius. Pavyzdžiui, aminoglikozidų ir beta laktamų grupės vaistai prastai prasiskverbia į prostatos audinį.
Antibiotikai iš fluorokvinolonų ir makrolidų grupės turi didesnį įsiskverbimo gebėjimą.
Tačiau svarbu ne tik prasiskverbimas, bet ir baktericidinio poveikio stiprumas. Todėl kartais skiriami makrolidai ir kiti vaistai. Tokių vaistų išleidimo formos gali būti skirtingos.
Žvakės naudojamos gana retai. Sunkiais ligos atvejais nurodomas intraveninis antibiotikų skyrimas (ir ligoninėje). Lengvais atvejais gydymas atliekamas ambulatoriškai, pacientas vartoja tabletes namuose.
Skausmui malšinti naudojami analgetikai ir priešuždegiminiai nesteroidiniai vaistai. Jie mažina temperatūrą, tačiau kartais skiriami papildomi karščiavimą mažinantys vaistai. Esant stipresniam skausmui, praktikuojamas trumpalaikis opiatų vartojimas.
Gydant ūminį prostatitą, svarbus vaidmuo tenka gerti daug skysčių, geriausia spanguolių sulčių ar erškėtuogių nuoviro, kad būtų praplauti šlapimo takai, sumažintas intoksikacija ir išvengta cistito bei pielonefrito išsivystymo. Naudojami lengvi vidurius laisvinantys vaistai, pavyzdžiui, vazelino aliejus.
Esant problemoms, susijusioms su šlapinimu, gali būti skiriami antispazminiai vaistai ir alfa adrenoblokatoriai.
Jei yra raumenų spazmas, gerkite raumenų relaksantus.
Liaudies gynimo priemonės
Ligos gydymas liaudies gynimo priemonėmis galimas tik kaip papildoma terapija, kuri sustiprina vaistų vartojimo poveikį.
Populiari liaudies medicina yra moliūgų sėklos. Įrodyta, kad juose yra daug cinko, kuris turi priešuždegiminį poveikį. Norint gauti reikiamą šios medžiagos dozę, pakanka kartą per dieną prieš valgį suvalgyti 30 g nuluptų žalių sėklų.
Galite pasigaminti mišinį iš moliūgų sėklų (nekeptų) ir medaus:
- 500 g išgrynintų žaliavų sumalkite mėsmale arba trintuvu.
- Įpilkite stiklinę ne per skysto medaus.
- Kruopščiai išmaišykite iki tokios konsistencijos, kad iš mišinio būtų galima suformuoti riešuto dydžio rutuliukus.
Produktas laikomas šaldytuve. Tokių rutuliukų reikia suvalgyti 1-2 per dieną, pusvalandį prieš valgį. Vaistą reikia kruopščiai kramtyti, o ne iš karto nuryti.